nulupti

nulùpti, nùlupa, -o (nùlupė) K; R 1. tr. nuimti lupenas, lukštą: Bulves nulùpk nu nūlupų, nu lupsnių J. Štai, tinginy, pautą! – Ar nuluptas? B. Erčiukų žievę nulupti N. ^ Kap kiaušinis būt nùlupta! (taip greitai būtų rogėm suvažinėta) Lp. Sklypelis jam papuolė kaip kiaušinis nùluptas: tokios trobos, laukai lygūs Skdt. | refl: Išmirkius sėklą, odelė lengvai nusilupa rš. 2. tr. nuplėšti luobą, medžio žievę: Reikia tošį nulupti nuo medžio ir užsirašyti BsPII130. | refl.: Jo (medžio) viršutinė žievė kasmet nusilupa Vaižg. 3. tr. nudirti kailį, odą: Vyriškis nulupo šešką Ilg. Žmogus išlipė iš medžio, nulupė visiem vilkam kailius Pn. Antrąją karvę nulùpot Vvr. ^ Nuo vienos ožkos nenulupsi dviejų kailių Pšl. Nuo vieno veršio dvie[jų] odų nenulupsi Trgn. Aš aną ir nuluptą pažinčiau (labai gerai pažįstu) KrvP(Ut). Pagatavas skūrą nulupt nuo žmogaus Skdt. Neplikas, bet nuluptas, ant gembės pakabintas, vypso (svogūnų pynė) Gd. | refl. intr., tr.: Aš koją nusilupaũ KI25. Šonai nuslupė nuog gulėjimo Mrc. Veidas nudegė, nosis paraudonavo ir nusilupo rš. ^ Nuslups žmonių liežiuviai, ant mūs dviejų kalbant LTR(Mrk). 4. refl. nuplikti, nusišerti: Jei avys žiemą, tvarte stovėdamos, nusilupę, reiškia – jas laumės kerpa TŽIII335. 5. tr. nuvilkti, numauti: Vyžus nùlupė, tas nei nejautė Lzd. 6. tr. nuplėšti, nudraskyti: Mano pagedo zovieskai, tai tu juos nulupk ir pataisyk BsPIV76. Stogą jisai pats nùlupė Klvr. 7. tr., intr. brangiai paimti, nuplėšti: Už valgį ir nakvynę taipgi nežmoniškai nulupdavo V.Kudir. Gal kada anas ir neaždirba, ale nùlupa, kai prityko Ds. Už tuos niekus jis iš manęs daug nùlupė Jnšk. Jis nuo manęs brangiai nulupo Vv. Už tą arklį daug pinigų nùlupė Grž. ║ gerai uždirbti: Aštuonius šimtus katras darbininkas nùlupa Krš. 8. tr. prk. išnaudoti, nuskriausti: Oi, nulups dabar miesto ponai valstiečius sp. Gaspadorius savo berną nulupa – jam daug algos nutrauka į metų galą Klp. 9. tr. nusiaubti, nuniokoti: O kruvinos upės jau praneša Romai, kad, viską nulupęs, Italiją Gunas užlies Mair. Nudegino visas apygardas, bažnyčias nulupo, piles išvertė S.Dauk. 10. tr. išperti, išpliekti: Aš tave kai nulupsiù, tai nelįsi, kur nereikia Ds. Nulùpk diržu [vaiką], kad neklauso Ds. Laumė nulupė savo dukterį až tat, kol nematė, kaip Mildutė suverpė ir suaudė BsPII225. 11. tr. prk. nupjauti, nukirsti: Gerą gabalą nulupai? rš. Nulùpo jau vieną pradalgę Krtn. 12. tr. prk. nuravėti: Įpuolus į daržą nulupaũ porą vagučių Gs. 13. intr. prk. nudrožti, nueiti: Tai anksti nùlupė – dar abiedą (pusryčius) gamino Lp. 14. tr. nuvežti, nutraukti: Arkliai per tokį purvyną kažin ar judu nulùps Žvr.

◊ dù káilius (dvì skūràs, dẽšimt skūrų̃) nulùpti (nusilùpti) labai išnaudoti: Gaspadorius, kad galėtų, du káilius iš samdininko nuluptų ir trečią lupti dar panorėtų KrvP(Brž). Jis taip spaudžia darbininkus, kad gatavas dvi skūras nulupti Jnš. Anas vis dvi skūras nusilupa Ds.

káilį nulùpti išpliekti, išperti: Už lango išmušimą tėvas parėjęs káilį nulùps Jnš.

kaip nùluptas labai panašus: Jau tiek į tėvą panaši, kad kaip nuluptà Vkš.

skū̃rą nulùpti gyvám labai nekęsti: Kad galėt, tai gyvam skūrą nulupt Trgn.

\ lupti; aplupti; paaplupti; atlupti; dalupti; įlupti; išlupti; paišlupti; nulupti; palupti; parlupti; perlupti; pralupti; prilupti; razlupti; sulupti; užlupti